Ipsos apklausa rodo, kad dauguma žmonių Airijoje palaiko vienkartinių elektroninių cigarečių draudimą
Palik žinutę
Neseniai atlikta Ipsos apklausa parodė, kad dauguma Airijos gyventojų pasisako už vienkartinių elektroninių cigarečių uždraudimą. Iš 1016 dalyvių, kuriems yra 15 metų ir vyresni, 64% pritarė draudimui, 28% tam nepritarė ir 8% nebuvo tikri.
Apklausa vyko liepos 3 – liepos 15 dienomis, joje dalyvavo visų amžiaus grupių dalyviai. Iš 15–24 metų amžiaus respondentų draudimui pritarė 57 proc., o už 24–35 metų – pusė. Dauguma dalyvių iš kitų amžiaus grupių taip pat manė, kad vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis Airijoje nebereikėtų prekiauti.
Ši apklausa nestebina, nes pastaraisiais metais elektroninių cigarečių naudojimas kelia vis didesnį susirūpinimą. Visų pirma vienkartinės elektroninės cigaretės buvo iškeltos raudonos vėliavos dėl jų naudojimo paprastumo ir reguliavimo stokos. Jie dažnai parduodami kaip patogi ir praktiška alternatyva tradicinėms cigaretėms, tačiau iš tikrųjų jos yra tiek pat kenksmingos, jei ne daugiau.
Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, yra didelis jose esantis nikotino kiekis. Daugelis vartotojų nežino, kiek nikotino jie suvartoja, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitas sveikatos problemas. Be to, dėl vienkartinių šių elektroninių cigarečių pobūdžio jos labai prisideda prie aplinkos taršos. Išnaudojus jie dažnai išmetami ir patenka į sąvartynus, kur gali suirti šimtus metų.
„Ipsos“ apklausa pabrėžia poreikį griežtinti elektroninių cigarečių reguliavimą Airijoje. Nors visiškas uždraudimas gali būti neįmanomas, reikėtų imtis priemonių, užtikrinančių, kad šie gaminiai būtų saugūs vartotojams ir nedarytų žalos aplinkai. Tai galėtų apimti nikotino kiekio apribojimus, geresnį ženklinimą ir pakavimą bei atsakingesnius šalinimo būdus.
Apibendrinant, Ipsos apklausa rodo, kad vienkartinių elektroninių cigarečių draudimas Airijoje yra plačiai palaikomas. Kaip visuomenė, turime pripažinti šių gaminių keliamą pavojų ir imtis veiksmų, kad apsaugotume visuomenės sveikatą ir aplinką. Įstatymų leidėjai ir reguliavimo institucijos turi užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos priemonės šiems tikslams pasiekti.